drykulys

drykulỹs sm. (3^a, 3^b) 1. MitI79 kas dryksta, tįsta. 2. kas išdraikyta, sutaršyta: Vežė palaidas pagrėbstas ir padarė drýkulį visu keliu Grdž. Šito siūlų drýkulio nei par dieną nesutvarkysi Grdž. | Tokį drỹkulį (skystą, retą audeklą) išaudėt KlvrŽ.